top of page

O kuo tu nori būti užaugusi?




Hey.


Čia Lauryna.

Žinai, visada svajojau rašyti dienoraštį, tik baimė, kad jo niekas neskaitys vertė kišti galvą į smėlį. Bet kai baimė “ką pagalvos kiti” dingo, su malonumu, užėjus akimirkai “dabar turiu ką pasakyti” sėdžiu ir rašau. Šiandien skendžiu troškime išrašyti kelionę į savirealizaciją. Man, kaip mėgstančiai magiją, savirealizacija prilygsta epizodui, kai Hagridas išspiria duris ir Hariui Poteriui įteikia laišką į Hogwardsą. Ir oh my god! Tada nutvieskia elektra ir gauni paaiškinimą, tai štai kodėl visada jauteisi kitokia. Matei pasaulį kitomis akimis. Klauseisi oda, o ne ausimis. Matei jausmus ir gėrei mintis. O ir juokeisi ne iš patyčių, o iš funny dogs video. “Tu turi galių, Lauryna. Štai tavo apsiaustas, tavo Hegviga ir eik išsirinkti sau tinkančią burtų lazdelę.”O dieve… kaip aš laukiau, kad vieną dieną ir pro mano duris įvirs Hagridas.


Vienu mostu panaikins visur persekiojantį “nu kokia tu nenormali…”. O realybėje, kai tau arti keturiasdešimt, o tu vis dar sakai “aš vis dar neišsiaiškinau, kuo noriu būti užaugusi”. Tai jau anokia čia magija.Pažįstama?Tai vat savirealizacija - nėra kelio pabaiga. O priešingai - kelio pradžia. Tai kai suvoki, kur link NORI ir turi pašaukimą eiti.Ne ten, kur patogu. Ne ten, kur gerai apmokama profesija. Ne ten, kur giminės kartos nuėjo ir negali priešintis “kaip čia papūsi prieš vėją”. Ne ten, kur saugu nuo 8.00 - 17.00. Savirealizacija - tai vidinis kompasas, aiškumas kas tu esi ir kur tavo kelias. Bet kaip ir normalūs žmonės, aš pirmiausia išbandžiau tuos patogiuosius variantus. Ten, kur saugu. Ten kur gerai apmokama. Na tai koks gi iš manęs burtininkas…?


Ir vistik pagal pajautimą baigiau verslo reklamos vadybą, rankos kūrė, mintys generavo. Norėjau nevaržomos galimybės kurti. Tačiau nei vienos sekundės nedirbau pagal specialybę. Jaučiausi nepakankama. Per mažai žinanti…Tad, kai mano pirmagimiui rodyklė klaksėjo vis artyn dviejų metų laikroduko, aš tvirtai žinojau - į samdomą darbą negrįšiu. Nei minties tos neprileidau. Tad dar uoliau pasinėriau į įvairius mokymus reklamos, marketingo kompetencijoms pasivyti. O pasivyti buvo ką. Beveik 15 metų, kuriuos praleidau dusdama ne savo rogėse.Mokymai. Nuo vienų ant kitų. Nes akys visko nori! Širdis nerimsta. Dega dar ir dar ir dar. Darėsi, kai fetišas “mokintis”! Ir kai galvojau, kad jau kai sukaupsiu reikiamas kompetencijas, tai kažkuri mano veikla šaus į padanges. Tai seo specialistė. Tai soc tinklų administratorė. Tai tekstų rašytoja. Tai web kūrėja. Na, sakyčiau visai normalus noras uždirbti pinigų ir juos naudoti. Nu bet tik trankiausi nuo darbų prie darbų ir nei prie vieno neapsistojau, nes pasidarydavo…. nuobodu….O tai man prilygo amžinai kančiai…Tai nereikia didelių burtų suvokti tai, kad moraliai mirsi, jei vėl darysi tik tai, ką daro kiti. Dusti monotonijoje ir daryti tik todėl, kad gerai pavyksta?  Na jau ne! Daugiau nebe!Jaučiausi, kaip bandydama sulįsti pro raktų skylutę. Na per maži man šitie darbai.Nusprendusi verslauti, kūriau logo, būriau komandą. Ieškojau klientų. Ot galvoju, pastatysiu verslą. Bus klientų, bus pinigų.  O bet tačiau…. Atsirado klientai. Vienas po kito. O kas toliau? Pinigų daugiau? Nu ne… tik stipriai laiko per mažai. Ir nuolatinis nepasitenkinimas savimi… Kas aš? Kas aš? Kas aš? Kur einu? Kur einu?...Ir kai užduodi klausimą, visada ateina atsakymas.


Maniškis užtruko gan ilgai. Arba nebuvo žmonių, kurie gebėtų į juos atsakyti.Pamenu verslo sesiją, su dabar jau tapusia mano bičiule, drauge, partnere. Aš jai pasakoju, nu kokia aš nenormali jaučiuosi. Nepritapėlė. O ji vypso sau per ūsą ir tyliai taria: “mieloji, su tavimi viskas gerai… Tu - kūrėja!”Ir tas “Tu - Kūrėja” buvo kaip identitas “štai tavo lazdelė, Hari”. Ir pagaliau pirmą kartą pajutau, kad radau savo 7 ½ peroną ir bilietą į traukinį.Ir nuo tada nėriau stačia galva į šį pažinimą. Metodika. Sistema. Atsiradęs lengvumas. Aiškumas. Ir pagaliau radau būdą legalizuoti savo nenormalumą. Radau būdą paaiškinti, kas aš esu.Ir tai yra ta metodika, kuri atrakina ir labiausiai užrūdijusią spyną. Išsprogdina storiausią betono bloką. Ir tai pati nuostabiausia kelionės pradžia ir pažintis su pirmąja metodika ir įrankiu, kurį taikau ir kitiems savo versle.


Nori daugiau? Tai aišku, kad nori :)O apie ją, jau netrukus bus kitas įrašas.


Su meile, Haris - Lauryna 



18 peržiūrų0 komentarų

Comments


bottom of page